Svalia dažniausiai aiškinama per senovės skandinavų žodį „svala“, lietuviškai reiškiantį „kregždė“. Šis paaiškinimas laikomas pagrindiniu, tačiau retas vardas neturi vienos visuotinai patvirtintos interpretacijos.
Kregždė įvairiose kultūrose siejama su sugrįžimu, namais ir pavasario pradžia. Europietiškoje simbolikoje šis paukštis dažnai reiškia ištikimybę gimtinei. Jūrinėse tradicijose kregždės pasirodymas buvo laikomas saugaus kelio ženklu.
Svalia simbolinė reikšmė gali būti siejama su judėjimu, lengvumu ir gebėjimu rasti kelią. Tai kultūrinė interpretacija, o ne moksliškai įrodytas vardo poveikis žmogui. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiama ir laisvės idėja, nes kregždė ilgai išlieka danguje ir migruoja dideliais atstumais.
Pažodinis aiškinimas išlieka susijęs su paukščio pavadinimu. Perkeltinė reikšmė gali apimti namų ilgesį, sugrįžimą, pavasarį ir gyvenimo atsinaujinimą. Todėl vardas dažnai suvokiamas kaip gamtiškas, vaizdingas ir susijęs su dangaus erdve.
