Svaja reiškia svajonę, vaizdinį troškimą arba mintyse kuriamą idealų vaizdą. Tai lietuviškas bendrinis žodis, vartojamas ir kaip moteriškas asmenvardis. Originalus žodis yra lietuvių kalbos daiktavardis „svaja“. Į lietuvių kalbą jis verčiamas kaip „svajonė“, „sapnas“ arba „vaizduotės kūrinys“.
Pažodinė reikšmė siejama su vidiniu regėjimu, troškimu ir minties polėkiu. Simbolinėje kalboje svaja dažnai žymi ateities siekį, kūrybinę viziją arba dvasinį atsitraukimą nuo kasdienybės. Tokia interpretacija yra kultūrinė, todėl jos nereikėtų laikyti objektyviu asmenybės apibūdinimu.
Literatūroje svaja gali reikšti neįgyvendintą norą, romantišką vaizdinį arba idealizuotą tikrovę. Kasdienėje kalboje šis žodis kartais nusako trumpą susimąstymą. Kai kuriuose kontekstuose jis artimas žodžiams „sapnas“, „fantazija“ ir „vizija“, tačiau nėra visiškai jiems tapatus. Svaja pabrėžia subjektyvų, vaizduotėje kylantį išgyvenimą. Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė galėjo būti suvokiama kaip poetinė, romantinė arba tiesiog psichologinė būsena. Vardo reikšmėje slypi ne konkretus daiktas, bet žmogaus mintyse susiformuojantis vaizdas.
