Steponas reiškia „vainikas“ arba „karūna“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu „stéphanos“, lietuviškai verčiamu kaip „vainikas“.
Senovės Graikijoje vainikas buvo apdovanojimo, garbės ir pripažinimo ženklas. Juo pagerbdavo atletus, karo vadus, poetus ir kitus išskirtinius žmones. Ši reikšmė nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas. Ji veikiau nurodo simbolinį apdovanojimo vaizdinį.
Krikščioniškoje tradicijoje vainikas įgijo dvasinę prasmę. Jis pradėtas sieti su ištikimybe, kankinystės garbe ir amžinuoju atlygiu. Ši simbolika ypač susijusi su šventuoju Steponu, laikomu pirmuoju krikščionių kankiniu.
Kai kuriuose aiškinimuose Steponas verčiamas kaip „vainikuotasis“ arba „karūnuotasis“. Tai artimos tos pačios reikšmės formuluotės, o ne atskiros žodžio reikšmės. Antikos laikotarpiu vainikas reiškė viešą garbę, o krikščionybėje dažniau reiškė dvasinį apdovanojimą.
Žodis „stéphanos“ skirtingais laikotarpiais išlaikė ryšį su garbe ir pagerbimu. Todėl Steponas simboliškai siejamas su pagerbimo ženklu, nors šis aiškinimas nepateikia asmenybės apibūdinimo.
