Stefanija reiškia „karūna“, „vainikas“ arba „vainikuotoji“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu „stéphanos“, lietuviškai reiškiančiu vainiką arba karūną. Graikų kalboje vainikas galėjo žymėti pergalę, garbę ar išskirtinį pripažinimą.
Senovės Graikijoje vainikai buvo teikiami varžybų nugalėtojams, poetams ir visuomenėje nusipelniusiems žmonėms. Jie simbolizavo pasiektą laimėjimą, pagarbą bei viešą pripažinimą. Šis aiškinimas priklauso kultūriniam simbolių laukui, todėl nėra asmenybės savybių apibūdinimas.
Krikščioniškoje tradicijoje vainikas įgijo papildomą religinę prasmę. Jis siejamas su kankinyste, ištikimybe ir dvasine pergale. Šventųjų gyvenimuose vainikas dažnai vaizduojamas kaip atlygis už tikėjimo išsaugojimą. Dėl šio konteksto reikšmė buvo suprantama ne vien kaip pasaulietinė garbė.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiamas ir vertimas „vainikuota“. Tai moteriškoji simbolinė forma, susijusi su karūnos įvaizdžiu. Stefanija šiuo požiūriu perteikia garbės, orumo ir iškilmingumo ženklą. Šios interpretacijos skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamos religiniu, kultūriniu arba poetiniu būdu.
