Stefa reiškia „vainikas“ arba „karūna“. Pažodžiui ši reikšmė siejama su graikų kalbos žodžiu „stéphanos“, reiškiančiu vainiką.
Senovės Graikijoje vainikas buvo pergalės, garbės ir visuomeninio pripažinimo ženklas. Juo apdovanodavo varžybų laimėtojus, karvedžius ir iškilius piliečius. Vėliau ši reikšmė įgijo religinį atspalvį krikščioniškoje tradicijoje.
Krikščionybėje vainikas simbolizuoja ištikimybę, dvasinę pergalę ir kankinystę. Šventųjų istorijose karūna dažnai vaizduojama kaip amžino atlygio ženklas. Todėl Stefa gali būti aiškinama kaip garbės arba pergalės simbolis.
Kai kuriuose aiškinimuose pirmenybė teikiama žodžiui „vainikas“. Kituose vartojamas platesnis vertimas „karūna“. Abu variantai kyla iš tos pačios simbolinės šaknies.
Vainiko reikšmė skirtingais laikotarpiais kito. Antikoje ji buvo susijusi su viešu pripažinimu, o krikščionybėje tapo dvasinės ištvermės ženklu. Stefa šią reikšmę išlaiko per simbolį, susijusį su garbe, pergale ir iškilumu.
