Sotera siejama su graikų kalbos žodžiu sōtēria, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „išgelbėjimas“ arba „išganymas“. Moteriškoji forma sōtēra gali būti suprantama kaip „gelbėtoja“ arba „ta, kuri išgelbsti“.
Pažodinė reikšmė susijusi su apsauga, išlaisvinimu iš pavojaus ir pagalbos suteikimu. Senovės graikų religinėje aplinkoje tokie žodžiai apibūdino dievišką išgelbėjimą bei apsaugą nuo nelaimių. Tai buvo ne vien asmeninė pagalba, bet ir bendruomenės išsaugojimo idėja.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo dvasinį atspalvį. Ji siejama su išganymu, tikėjimu ir sielos apsauga. Simbolinėse interpretacijose Sotera gali reikšti viltį, prieglobstį ir išbandymo įveikimą. Šios interpretacijos priklauso kultūriniam bei religiniam kontekstui, todėl nelaikytinos objektyviu žmogaus apibūdinimu.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas siauriau, kaip „gelbėtoja“. Kitur pabrėžiama abstrakti „išgelbėjimo“ sąvoka. Abu aiškinimai remiasi ta pačia senovės graikų žodžių grupe. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suprantama religiškai, istoriškai arba simboliškai.
