Sofronija reiškia „protinga“, „santūri“ arba „sveiko proto“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu sōphrōn, lietuviškai reiškiančiu blaiviai mąstantį, saikingą ir išmintingą žmogų.
Pažodinė reikšmė pabrėžia gebėjimą valdyti emocijas, išlaikyti saiką ir priimti apgalvotus sprendimus. Senovės graikų kultūroje saikingumas buvo laikomas svarbia dorybe. Jis reiškė darną tarp proto, jausmų ir elgesio.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo moralinį atspalvį. Santūrumas pradėtas sieti su savitvarda, dvasine drausme ir atsakingu gyvenimu. Skirtinguose šaltiniuose Sofronija gali būti aiškinama kaip „išmintingoji“, „blaiviai mąstanti“ arba „santūrioji“.
Šie variantai nėra visiškai skirtingos reikšmės. Jie perteikia artimus to paties graikiško žodžio prasminius atspalvius. Simbolinėse interpretacijose šis vardas siejamas su vidine pusiausvyra, apdairumu ir pagarba saikui. Tokios interpretacijos priklauso kultūrinei tradicijai, o ne moksliniam asmenybės apibūdinimui.
