Sofija reiškia „išmintis“ arba „išmintingoji“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiu sophía, lietuviškai verčiamu kaip išmintis. Pažodinė reikšmė nurodo ne vien sukauptas žinias, bet ir gebėjimą jas prasmingai taikyti.
Antikinėje graikų kultūroje išmintis buvo laikoma svarbia dorybe. Ji apėmė racionalų mąstymą, savęs pažinimą ir atsakingą sprendimų priėmimą. Filosofinėje tradicijoje išmintis dažnai buvo priešpriešinama paviršutiniškam žinojimui.
Krikščioniškame kontekste ši reikšmė įgijo papildomą religinį atspalvį. Dieviškoji išmintis teologijoje siejama su tiesa, pasaulio tvarka ir dvasiniu pažinimu. Tai kultūrinė interpretacija, o ne pažodinis vardo vertimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Sofija aiškinama kaip „išmintinga moteris“ arba „ta, kuri turi išmintį“. Šie variantai išplečia pagrindinę reikšmę, tačiau nekeičia jos esmės. Skirtingais laikotarpiais vardas simbolizavo mokslą, dvasinį brandumą ir gebėjimą atskirti teisingą kelią. Tokios simbolinės reikšmės priklauso nuo kultūros bei individualaus vardo suvokimo.
