Snieguolė pirmiausia siejama su lietuvišku žodžiu „snieguolė“. Lietuvių kalboje jis reiškia anksti pavasarį pražystantį baltą augalą. Botanikos požiūriu snieguolė yra svogūninis augalas, dažniausiai žydintis dar nenutirpus sniegui. Todėl pažodinė reikšmė gali būti aiškinama kaip „balta pavasario gėlė“.
Snieguolė susijusi su lietuvišku žodžiu „sniegas“, reiškiančiu baltą kritulių sluoksnį. Ši sąsaja suteikia reikšmei baltumo, tyrumo ir žiemos vaizdinių. Tokios interpretacijos yra simbolinės, o ne griežtos žodyno apibrėžtys. Įvairiose Europos kultūrose balta spalva siejama su švara, nekaltumu ir nauja pradžia.
Snieguolė dažnai suprantama ir kaip sniego baltumo būtybės ar merginos įvaizdis. Šis aiškinimas ypač sustiprėjo dėl pasakos „Snieguolė ir septyni nykštukai“ lietuviško pavadinimo. Pasakos kontekste vardas perteikia ne botaninę, o poetinę baltumo reikšmę. Skirtingais laikotarpiais žmonės galėjo labiau pabrėžti gėlę, sniegą arba pasakinį vaizdinį. Visos šios interpretacijos remiasi baltumo ir gamtos asociacijomis.
