Smiltė reiškia smėlio grūdelį arba smiltelę. Ši reikšmė siejama su lietuvišku žodžiu „smiltė“, vartojamu smėlio dalelytei apibūdinti. Lietuvių kalboje smiltelė dažnai suvokiama kaip maža, natūrali kraštovaizdžio dalis.
Pažodinė reikšmė nėra abstrakti sąvoka. Ji nurodo konkretų gamtos elementą, randamą pajūryje, upių pakrantėse ir sausuose dirvožemiuose. Dėl šios priežasties vardas siejamas su paprastumu, natūralumu ir žemės artumu. Tokios sąsajos yra simbolinės interpretacijos, o ne žodyno apibrėžimo dalis.
Baltų kultūros vaizdiniuose smėlis gali reikšti laikinumą, laiko tėkmę ir daugybę mažų dalelių. Pajūrio tradicijose jis primena ryšį su jūra, vėju ir gimtąja vieta. Dykumų kultūrose smėlis dažnai simbolizuoja kelionę, išbandymus ir besikeičiantį kraštovaizdį.
Kai kuriuose aiškinimuose Smiltė siejama su mažybine žodžio forma. Tokia interpretacija pabrėžia ne kitą reikšmę, o švelnesnį kalbinį atspalvį. Vardas Smiltė neturi vienintelės visuotinai patvirtintos simbolinės interpretacijos, todėl kultūrinės sąsajos gali skirtis.
