Skomantas dažniausiai aiškinamas kaip skambumo, garsumo arba gero atgarsio reikšmę turintis vardas. Toks aiškinimas siejamas su baltų kalbų šaknimi skom-, artima skambėjimo ir garso sampratai.
Pažodinė reikšmė nėra visiškai vienareikšmė. Kalbotyros aiškinimuose minimas ir antrasis dėmuo mant-, siejamas su senaisiais baltų asmenvardžiais. Jo tiksli reikšmė skirtinguose šaltiniuose aiškinama nevienodai.
Skomantas simboliškai gali būti suprantamas kaip skambus, pastebimas arba gerą atgarsį paliekantis vardas. Tai kultūrinė interpretacija, o ne įrodytas žmogaus savybių apibūdinimas. Baltų vardyne skambumas dažnai suvoktas kaip gero ženklo ir palankaus prisiminimo simbolis.
Viduramžių raštuose šis vardas buvo siejamas su iškiliu regiono valdovu. Todėl jo reikšmė vėliau galėjo įgyti garbės, autoriteto ir istorinio atminimo atspalvių. Šie atspalviai kyla iš kultūrinio vartojimo, o ne iš tiesioginio žodyno vertimo.
Skomantas neturi vienos visuotinai patvirtintos pažodinės reikšmės. Patikimiausia atsargiai vartojama interpretacija yra „skambus“ arba „garsus“.
