Sirtautas neturi vienos visiškai patvirtintos pažodinės reikšmės, todėl jos aiškinimas išlieka atsargus. Lietuvių kalbos žodis „tauta“ reiškia žmonių bendruomenę, susietą kalba, kultūra ir istorine savimone. Šis dėmuo leidžia vardą simboliškai sieti su tauta, bendruomene arba krašto žmonėmis.
Dėmuo „sir-“ nėra aiškiai paaiškintas bendrinės lietuvių kalbos žodžiu. Dėl šios priežasties tikslus viso vardo vertimas į lietuvių kalbą nėra patikimai nustatytas. Aiškinimas „tautos sergėtojas“ laikytinas simboline interpretacija, o ne neginčijama žodyno reikšme.
Tradicinėje baltų vardų sampratoje tautos ir bendruomenės motyvas siejamas su tęstinumu, priklausymu bei atsakomybe. Tokia reikšmė gali priminti šeimos ryšį, kalbos saugojimą ir pagarbą protėvių kultūrai. Skirtinguose laikotarpiuose sudurtiniai vardai dažnai suvokti kaip palinkėjimai, o ne tiesioginiai apibūdinimai.
Sirtautas todėl gali būti aiškinamas keliais lygmenimis. Pažodinis dėmenų vertimas lieka neaiškus, o kultūrinė interpretacija pabrėžia ryšį su tauta ir jos išsaugojimu.
