Sirina dažniausiai siejama su senovės graikų žodžiu Seirēn, lietuviškai reiškiančiu sireną. Graikų mitologijoje sirenos buvo būtybės, viliojusios jūreivius nepaprasto grožio daina. Todėl pažodinė reikšmė siejama su gundančiu balsu, daina ir paslaptingu patrauklumu.
Šis aiškinimas remiasi mitologiniu simboliu, o ne tiesioginiu lietuvišku žodžio vertimu. Senovės graikų tradicijoje sirenos simbolizavo pavojingą vilionę, neatsispiriamą smalsumą ir ribą tarp žinojimo bei pražūties. Vėlesnėje Europos kultūroje jų įvaizdis tapo švelnesnis. Sirenos imtos sieti su muzika, poezija, jūra ir kerinčiu moteriškumu.
Slavų kultūroje panašus vardas Sirin žymi mitologinę paukštę, giedančią apie dangiškąją laimę. Dėl šio ryšio Sirina kartais aiškinama kaip susijusi su giesme, harmonija ir dvasiniu grožiu. Vis dėlto šis aiškinimas nėra vieningai pripažintas.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas gali būti laikomas Sirenos arba Serenos variantu. Tokiu atveju jis siejamas su ramybe, giedrumu ar tyliu grožiu. Šios reikšmės priklauso nuo pasirinktos etimologinės tradicijos.
