Simplicijus reiškia „paprastas“, „nuoširdus“ arba „nesudėtingas“. Ši reikšmė siejama su lotynišku žodžiu simplicius, lietuviškai verčiamu kaip „paprastesnis“ arba „tiesesnis“.
Pažodinė reikšmė nurodo aiškumą, neapsimestinumą ir santūrią laikyseną. Ji neapibūdina socialinės padėties ar išorinio paprastumo. Reikšmė pirmiausia nusako santykį su tikrumu, atvirumu ir nereikalingo sudėtingumo vengimu.
Krikščioniškoje tradicijoje paprastumas dažnai siejamas su nuoširdžiu tikėjimu, nuolankumu ir vidiniu tyrumu. Antikos filosofijoje paprastumas galėjo reikšti gyvenimą pagal prigimtį, saiką ir racionalų pasirinkimą. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginiai vardo apibrėžimai.
Kai kuriuose aiškinimuose Simplicijus verčiamas kaip „naivus“ arba „tiesmukas“. Tokie variantai kyla iš senesnio žodžio vartosenos ir gali turėti skirtingą atspalvį. Vienur paprastumas vertinamas kaip dorybė, kitur jis gali reikšti patirties stoką. Viduramžių tekstuose ši reikšmė dažnai įgydavo moralinį atspalvį. Šiuolaikiniame vartojime ji dažniau suprantama neutraliai arba palankiai.
