Simonas reiškia „Dievas išklausė“ arba „jis išgirdo“. Ši reikšmė siejama su atsako, išklausymo ir maldos motyvais. Originalus žodis yra hebrajų kalbos Šimʿōn, lietuviškai verčiamas kaip „išklausytas“ arba „išgirstas“.
Pažodinė reikšmė remiasi veiksmažodžiu, reiškiančiu girdėjimą, išklausymą ar atsiliepimą. Senajame Testamente šis motyvas siejamas su Dievo atsaku į žmogaus prašymą. Todėl reikšmė turi aiškų religinį ir kultūrinį kontekstą.
Žydų tradicijoje toks aiškinimas primena Dievo dėmesį žmogaus balsui. Krikščioniškoje kultūroje jis siejamas su Biblijos veikėjais ir tikėjimo istorija. Tai faktinis religinis kontekstas, o raminančios ar viltingos asociacijos yra simbolinės interpretacijos.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas aiškinimas „girdėjimas“ arba „išklausymas“. Šie variantai nekeičią pagrindinės sampratos, tik skirtingai perteikia hebrajišką žodžio sandarą. Simonas gali būti suvokiamas kaip išgirsto prašymo, atsako ir dvasinio ryšio simbolis. Tokia simbolika priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne žmogaus savybių aprašymui.
Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo aiškinama pirmiausia religinėje aplinkoje. Vėliau ji tapo platesniu išklausymo, supratimo ir atsako ženklu. Simonas šiuo požiūriu išlaiko pradinę hebrajišką prasmę.
