Simas reiškia „išklausytas“ arba „Dievas išgirdo“. Ši reikšmė siejama su hebrajišku žodžiu „Šim'on“, lietuviškai reiškiančiu išklausymą ar išgirdimą.
Pažodinė reikšmė remiasi veiksmažodžiu, nusakančiu klausymąsi ir atsako sulaukimą. Religiniame kontekste ji dažnai aiškinama kaip maldos išklausymas. Toks aiškinimas ypač būdingas Biblijos tradicijai.
Žydų tradicijoje išgirdimas siejamas su Dievo dėmesiu žmogaus prašymui. Krikščioniškoje kultūroje ši reikšmė įgijo pasitikėjimo ir malonės atspalvį. Tai simbolinis aiškinimas, o ne žmogaus savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose pateikiamas artimas vertimas „Dievas išklausė“. Kitur vartojama forma „tas, kuris išgirdo“ arba „išklausytasis“. Šie variantai kyla iš tos pačios religinės semantikos.
Simas reikšmės suvokime pabrėžiamas atsakas į kreipimąsi. Viduramžių krikščioniškoje aplinkoje tokia reikšmė galėjo priminti maldos ir dieviško atsako ryšį. Vėlesnėje vartosenoje religinis atspalvis susilpnėjo, tačiau pagrindinė interpretacija išliko.
