Silvija pažodžiui reiškia „miško“ arba „miškų“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu silva, reiškiančiu mišką, girią arba miškingą vietovę.
Reikšmė pirmiausia nusako ryšį su gamta, medžiais ir laukine aplinka. Senovės Romos kultūroje miškas buvo suvokiamas kaip paslaptinga, gyvybinga ir nuo kasdienio pasaulio atskirta erdvė. Romėnų religinėse tradicijose giraitės dažnai turėjo sakralinę paskirtį.
Simboliniu lygmeniu miškas gali reikšti gyvybingumą, augimą, apsaugą ir vidinę ramybę. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl jos nėra pažodinės vardo reikšmės dalis. Krikščioniškoje tradicijoje su šiuo vardu siejama šventoji Silvija, tačiau jos vardas nepaaiškina pagrindinės žodinės reikšmės.
Kai kuriuose šaltiniuose Silvija aiškinama kaip „miško gyventoja“ arba „susijusi su mišku“. Šios formuluotės perteikia tą pačią lotyniško žodžio prasmę, tik ją išplečia vaizdingesniu būdu. Vardas išlaiko gamtinį turinį, nors skirtingais laikotarpiais jo simbolika galėjo būti suprantama nevienodai.
