Silvestra pažodžiui siejama su lotynų kalbos žodžiu silvestris, reiškiančiu „miško“ arba „laukinė“. Šis būdvardis nusako ryšį su mišku, gamta ir neurbanizuota aplinka. Lietuviškame aiškinime reikšmė dažniausiai perteikiama žodžiais „miško gyventoja“ arba „susijusi su mišku“.
Silvestra reikšmė nėra tiesioginis asmens apibūdinimas. Ji pirmiausia nurodo vaizdinį, susijusį su natūralia aplinka ir laukine gamta. Senovės Romos kultūroje miškas buvo suvokiamas kaip atskira, žmogaus nevisiškai valdoma erdvė. Dėl to šis žodis galėjo žadinti gamtos paslapties ir nepriklausomumo asociacijas.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė susijusi su lotyniška vardo forma ir šventojo Silvestro kultu. Religinis kontekstas suteikė žodžiui papildomą istorinį sluoksnį, tačiau jo pažodinė reikšmė liko susieta su mišku. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas laukinės gamtos tyrumas, nors tai jau simbolinė interpretacija. Tokios asociacijos nėra žodyno faktas, todėl jas reikėtų vertinti kaip kultūrinį vaizdinį.
