Silverija siejama su lotynišku žodžiu silva, kuris lietuviškai reiškia mišką arba girią. Pažodinė reikšmė susijusi su miškinga vietove, medžiais ir laukine gamta.
Ši reikšmė aiškinama kaip simbolinis ryšys su gyvybe, augimu ir gamtos pastovumu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne moksliškai nustatytos vardo savybės. Europos vardų tradicijoje miškas dažnai vaizduojamas kaip paslaptinga, sauganti ir gyvybę palaikanti erdvė.
Lotynų kalbos žodis silva buvo vartojamas senovės Romos kultūroje. Jis galėjo reikšti mišką, miškingą kraštovaizdį arba laukinę gamtą. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje su šiuo žodžiu susiję vardai įgijo religinį ir kultūrinį atspalvį.
Silverijos reikšmė kai kuriuose aiškinimuose siejama su mišku, o kituose išryškinamas artumas vardams Silvija ir Silverija. Skirtingos formos gali būti aiškinamos nevienodai, todėl reikšmė ne visada pateikiama vienodai. Šiuolaikiniame vardų aiškinime dažniausiai pabrėžiamas gamtos ir girios motyvas.
