Sigita dažniausiai aiškinama kaip su germanišku žodynu siejama vardo forma. Jos reikšmė kildinama iš senosios germanų šaknies „sigu“, reiškiančios „pergalę“ arba „laimėjimą“. Antroji sudedamoji dalis siejama su apsaugos, globos ar kovos samprata. Todėl pažodinė interpretacija gali būti perteikiama kaip „pergalės saugotoja“ arba „ta, kuri gina pergalę“.
Originalus žodis „sigu“ priklauso germanų kalbų sluoksniui. Į lietuvių kalbą jis verčiamas žodžiais „pergalė“, „laimėjimas“ arba „nugalėjimas“. Skirtinguose šaltiniuose antroji vardo dalis aiškinama nevienodai. Dėl šios priežasties egzistuoja keli artimi reikšmės variantai.
Sigita simboliškai gali būti siejama su laimėjimo siekiu, apsauga ir ištverme. Tokia interpretacija yra kultūrinė, o ne moksliškai nustatyta savybė. Viduramžių germanų tradicijose pergalės sąvoka dažnai turėjo garbės, likimo ir karinės sėkmės atspalvį. Vėlesniais laikotarpiais ši reikšmė tapo labiau simbolinė. Sigita pradėta suprasti kaip ryžto, apsaugos ir užtikrinto kelio ženklas.
