Sigismunda pažodžiui siejama su pergalės ir apsaugos sampratomis. Lotyniškoje rašyboje vartojamas junginys „sigu“ reiškia „pergalę“. Senosios germanų kalbos žodis „mund“ reiškia „apsaugą“ arba „globą“.
Todėl Sigismunda reikšmė dažniausiai aiškinama kaip „pergalės gynėja“, „pergalę sauganti“ arba „pergalinga globėja“. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami keli artimi vertimo variantai. Jie priklauso nuo to, ar pabrėžiamas apsaugos veiksmas, ar pati pergalė.
Istorinėje simbolikoje pergalė reiškė ne vien karinį laimėjimą. Ji galėjo žymėti ištvermę, teisės apgynimą, garbės išsaugojimą ir sėkmingą išbandymų įveikimą. Apsaugos dėmuo buvo siejamas su šeimos, bendruomenės, teritorijos ar valdovo globojimu.
Viduramžių Europos tradicijose tokia reikšmė turėjo religinį ir politinį atspalvį. Pergalė dažnai aiškinta kaip teisingumo atkūrimas arba Dievo suteikta pagalba. Šiuolaikiniame vartojime Sigismunda reikšmė dažniau suprantama simboliškai. Ji siejama su gebėjimu ginti vertybes ir siekti palankios baigties.
