Sigisberta pažodžiui aiškinama kaip „šviesi pergalė“ arba „spindinti pergalė“. Šis aiškinimas siejamas su dviem senosios germanų kalbos dėmenimis. *Sigi* reiškia „pergalę“, o *beraht* reiškia „šviesus“, „spindintis“ arba „garsus“.
Todėl Sigisberta gali būti suprantama kaip „ta, kurios pergalė šviesi“ arba „šlovinga nugalėtoja“. Pažodinis vertimas nėra vienintelė galima interpretacija. Kai kuriuose vardų aiškinimuose antrasis dėmuo verčiamas kaip „puikus“ arba „garsus“.
Germanų tradicijoje pergalė dažnai buvo siejama su garbe, apsauga ir sėkmingu išbandymų įveikimu. Šviesos įvaizdis įvairiose Europos kultūrose simbolizavo aiškumą, kilnumą ir gerą vardą. Tai yra simbolinės interpretacijos, o ne patikrintos asmens savybių prognozės.
Viduramžių krikščioniškoje aplinkoje šviesa įgijo dvasinio aiškumo ir tikėjimo simboliką. Vėlesniais laikotarpiais tokia reikšmė galėjo būti suvokiama plačiau. Ji imta sieti su garbingu gyvenimu, pripažinimu ir kilniu siekiu. Sigisberta išlaiko abu pagrindinius vaizdinius: pergalę ir šviesą.
