Siga siejama su senovės germanų žodžiu „sigu“, kuris lietuviškai reiškia „pergalė“. Šis žodis reiškė laimėjimą, triumfą ir sėkmingą kovos baigtį.
Pažodinė reikšmė susijusi su pergalės idėja. Senosiose Europos tradicijose pergalė buvo siejama su garbe, ištverme, drąsa ir palankia likimo eiga. Tokia reikšmė dažnai aiškinama simboliškai, todėl ji neapibūdina konkretaus žmogaus savybių.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose Siga laikoma trumpesne sudurtinių germanų vardų forma. Šiuose varduose dėmuo „sig“ žymėjo pergalę arba pergalės siekį. Dėl skirtingų kalbų raidos šis dėmuo įgijo įvairių rašybos ir tarimo variantų.
Latvių ir vokiečių vardų tradicijose su pergale susiję vardai dažnai turėjo apsauginę arba palinkėjimo funkciją. Vaikui suteiktas toks vardas simboliškai išreiškė sėkmingo gyvenimo, garbės ir palankios lemties viltį. Sigos reikšmė šiandien dažniausiai suprantama kaip pergalė, laimėjimas arba nugalėtoja.
