Severina reiškia „rimta“, „griežta“ arba „santūri“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu severus, lietuviškai reiškiančiu griežtą, rimtą, santūrų arba reiklią asmenybę. Pažodinė reikšmė apibūdina tvarką, drausmę ir rimtą požiūrį į gyvenimą.
Reikšmė nėra tiesioginis žmogaus charakterio aprašymas. Ji veikiau perteikia savybes, kurias skirtingos tradicijos siejo su atsakingumu, pareigingumu ir gebėjimu laikytis nustatytų taisyklių. Romėnų kultūroje severus galėjo nusakyti elgesio griežtumą, moralinį santūrumą arba valdžios laikyseną.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė įgijo papildomą sąsają su drausme, ištikimybe ir dvasiniu susitelkimu. Viduramžių tekstuose griežtumas dažnai buvo vertinamas kaip rimto tikėjimo bei atsakomybės ženklas. Kai kuriuose šiuolaikiniuose vardų aiškinimuose Severina interpretuojama švelniau. Tuomet pabrėžiamas ne griežtumas, o vidinis tvirtumas, santūrumas ir patikimumas. Tokios interpretacijos yra simbolinės, todėl jų nereikėtų laikyti objektyviu asmenybės vertinimu.
