Severija siejama su lotynišku žodžiu „severus“, kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip „griežtas“, „rimtas“ arba „santūrus“. Pažodinė reikšmė nurodo susikaupimą, drausmę ir rimtą požiūrį į gyvenimą. Ši reikšmė nėra tiesioginis žmogaus charakterio apibūdinimas.
Severija dažnai aiškinama kaip rimties, atsakomybės ir vidinės tvarkos simbolis. Romėnų kultūroje žodis „severus“ galėjo apibūdinti griežtą elgesį, dorovinį principingumą arba santūrų bendravimą. Krikščioniškoje tradicijoje panaši reikšmė siejosi su dvasine drausme ir pasiryžimu laikytis tikėjimo.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose išskiriama ne griežtumo, o rimtumo ir orumo reikšmė. Tokiu atveju pabrėžiamas pagarbus elgesys, atsakomybė ir gebėjimas laikytis nustatytų principų. Skirtingais laikotarpiais žodis „severus“ galėjo turėti tiek griežtumo, tiek patikimumo atspalvį. Severija išlaiko šiuos prasminius sluoksnius, todėl jos reikšmė gali būti suprantama plačiau nei vien pažodinis vertimas. Šiuolaikiniame vartojime šis vardas dažniau suvokiamas simboliškai. Jis siejamas su rimtimi, santūrumu ir pagarba atsakomybei.
