Severa reiškia „griežta“, „rimta“ arba „santūri“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiu „severus“, lietuviškai reiškiančiu griežtą, rimtą ar drausmingą.
Pažodinė reikšmė nurodo santūrų požiūrį, aiškias ribas ir principingą elgesį. Tai kalbinė reikšmė, o ne patikimas konkretaus žmogaus savybių apibūdinimas. Senovės Romos kultūroje žodis „severus“ galėjo apibūdinti griežtumą, rimtumą arba tvirtą laikymąsi taisyklių.
Krikščioniškoje tradicijoje ši reikšmė dažnai buvo siejama su drausme, moraliniu tvirtumu ir rimtu tikėjimo požiūriu. Tokios sąsajos priklauso religinei simbolikai, todėl jų nereikėtų laikyti objektyviais asmenybės faktais. Viduramžių tekstuose griežtumas kartais vertintas kaip dorybė, ypač kalbant apie savitvardą.
Kai kuriuose aiškinimuose Severa verčiama kaip „rimtoji“ arba „griežtoji“. Šie variantai kyla iš to paties lotyniško žodžio, tačiau skirtinguose šaltiniuose pasirenkamas nevienodas vertimas. Todėl vardas gali turėti ir santūrumo, ir principingumo atspalvį. Jo reikšmė pirmiausia apibūdina laikyseną, o ne išorinę išvaizdą ar socialinį statusą.
