Sergijus dažniausiai aiškinamas kaip „tarnas“ arba „tarnaujantis žmogus“. Toks vertimas siejamas su lotynišku žodžiu servus, reiškiančiu „tarnas“. Vis dėlto ši sąsaja nėra visiškai patvirtinta, nes tikroji senovės vardo kilmė išlieka neaiški.
Kitas aiškinimas vardui priskiria globėjo, saugotojo arba rūpestingo palydovo simboliką. Ši interpretacija labiau remiasi vėlesne kultūrine tradicija, o ne tiesioginiu kalbiniu vertimu. Sergijus krikščioniškuose pasakojimuose dažnai siejamas su tarnyste, ištikimybe ir dvasiniu atsidavimu.
Religinėje aplinkoje tarnystė suprantama ne kaip žemesnė padėtis. Ji reiškia pagalbą kitiems, atsakomybę ir pasiryžimą laikytis vertybių. Todėl vardas gali simbolizuoti nuolankų darbą, pareigos jausmą ir rūpinimąsi bendruomene.
Sergijus skirtingais laikotarpiais suvoktas nevienodai. Vienur pabrėžta tarnystės reikšmė, kitur labiau išryškintas globėjo įvaizdis. Šie simboliniai aiškinimai priklauso kultūrai, religijai ir konkrečiai istorinei aplinkai.
