Serapinas reiškia „degantis“ arba „ugningas“. Ši reikšmė siejama su hebrajų kalbos žodžiu „śərāfīm“, lietuviškai verčiamu „liepsnojantieji“ arba „degantieji“.
Religiniame kontekste serafimai apibūdinami kaip aukščiausios angelų hierarchijos būtybės. Jie simbolizuoja artumą Dievui, tyrumą ir dvasinį uolumą. Šis aiškinimas kyla iš pranašo Izaijo knygos vaizdinių, kuriuose serafimai vaizduojami prie Dievo sosto.
Pažodinė reikšmė nurodo degimą arba liepsnojimą. Simbolinė interpretacija išplečia ją į vidinę šviesą, atsidavimą ir gyvą tikėjimą. Tokios sąsajos būdingos krikščioniškai tradicijai, tačiau jos apibūdina kultūrinį simbolį, o ne žmogaus savybes.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė siejama su ugninga malda arba dvasiniu apsivalymu. Šios interpretacijos remiasi religiniais tekstais ir vėlesne ikonografija. Skirtingais laikotarpiais liepsna simbolizavo šventumą, pažinimą, gyvybingumą ir dieviškąją šviesą.
Serapinas dažniausiai suprantamas kaip vardas, susijęs su liepsna, šviesa ir sakraliniu uolumu. Jo reikšmė labiau priklauso religinei simbolikai nei kasdieniam daikto pavadinimui.
