Serapina siejama su hebrajų žodžiu „śərāfīm“, kuris lietuviškai verčiamas kaip „liepsnojantys“ arba „degantieji“. Ši reikšmė tiesiogiai nurodo ugnies vaizdinį, o ne konkrečią žmogaus savybę.
Religiniuose tekstuose serafimai apibūdinami kaip aukštos dvasinės būtybės, esančios šalia Dievo sosto. Krikščioniškoje tradicijoje jie siejami su šventumu, dieviškąja šviesa ir pagarbiu artumu Dievui. Todėl Serapina simboliniu lygmeniu gali būti aiškinama kaip „ugnies kupina“ arba „liepsnojanti“.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė siejama su tyrumu, dvasiniu pakilimu ir vidine šviesa. Tai simbolinės interpretacijos, o ne patikrinami žmogaus charakterio apibūdinimai. Kitas galimas aiškinimas remiasi lotyniška forma „seraphinus“, reiškiančia serafinį arba susijusį su serafimais.
Serapina reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo suvokiama per religinį ir meninį simbolizmą. Ugnis čia galėjo reikšti ne tik degimą, bet ir apvalymą, šviesą bei įkvėpimą. Vardas išlaiko ryšį su angelologijos tradicija, todėl jo prasmė dažnai skamba pakiliai ir dvasingai.
