Semas dažniausiai aiškinamas kaip „Dievo išklausytas“ arba „Dievas išklausė“. Ši reikšmė siejama su hebrajišku žodžiu „Šmu'el“, verčiamu kaip Samuelis. Lietuviškame vartojime vardas dažnai suprantamas kaip trumpesnė Samuelio forma.
Pažodinė reikšmė nurodo išklausytą maldą arba atsakytą prašymą. Religinėje tradicijoje ji siejama su dėkingumu už ilgai lauktą vaiką. Šis aiškinimas ypač ryškus Senojo Testamento pasakojime apie pranašą Samuelį.
Žydų tradicijoje reikšmė pabrėžia žmogaus ryšį su Dievu ir maldos svarbą. Krikščioniškame kontekste ji siejama su tikėjimu, viltimi ir dievišku atsaku. Tai simbolinės interpretacijos, o ne moksliniai asmenybės apibūdinimai.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas ir aiškinimas „Dievo vardas“ arba „Dievo išgirstas“. Šios versijos kyla iš skirtingo hebrajiškų žodžių dalių aiškinimo. Semas išlaiko trumpą, šiuolaikišką reikšmės formą. Semas dažnai suvokiamas kaip maldos, laukimo ir išsipildžiusios vilties simbolis.
