Selma dažniausiai aiškinama kaip arabiško vardo Salma forma. Arabų kalbos žodis salm siejamas su taika, saugumu ir išsaugojimu. Todėl pažodinėje interpretacijoje vardas gali reikšti saugią, taikią arba išgelbėtąją. Šis aiškinimas remiasi arabų kalbos žodžių šaknimi, susijusia su taikos samprata.
Kai kuriuose vardynuose Selma laikoma ir atskira kultūrine forma, susijusia su literatūrine tradicija. Ši versija siejama su XVIII amžiaus poeto Jameso Macphersono paskelbtais Ossiano kūriniais. Juose Selma buvo vietovardis arba išgalvotas kraštovaizdžio pavadinimas. Vėliau jis pradėtas vartoti kaip asmenvardis.
Arabų tradicijoje vardui priskiriama taikos, apsaugos ir gerovės simbolika. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne žmogaus savybių apibūdinimas. Europos literatūroje Selma kartais suvokiama kaip skambus, romantiškas ir senoviškas vardas. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami aiškinimai priklauso nuo pasirinktos kalbinės bei kultūrinės tradicijos. Selma neturi vienintelės visuotinai pripažintos reikšmės, todėl vardynuose gali būti nurodomi keli lygiaverčiai variantai.
