Selina dažniausiai aiškinama kaip vardas, susijęs su mėnuliu. Jo reikšmė lietuviškai perteikiama žodžiais „mėnulis“ arba „mėnulio šviesa“. Ši interpretacija siejama su graikišku žodžiu „Selēnē“, reiškiančiu Mėnulį ir Mėnulio deivę.
Senovės graikų tradicijoje Selėnė buvo mitologinė dangaus būtybė, vaizduota kaip mėnulio įsikūnijimas. Ji simbolizavo nakties šviesą, dangaus cikliškumą ir nuolatinę kaitą. Šie simboliai priklauso religinei bei mitologinei vaizduotei, todėl neapibūdina realaus žmogaus savybių.
Romėnų kultūroje graikų Selėnės atitikmeniu dažniausiai laikyta Luna. Dėl šio kultūrinio ryšio mėnulio reikšmė vėliau susipynė su nakties, laiko ir pasikartojančių gamtos ritmų įvaizdžiais. Selina kai kuriuose šaltiniuose laikoma Selena forma, todėl jos aiškinimas išlieka toks pats.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama ir platesnė reikšmė – „dangiškoji“ arba „švytinti“. Tokie aiškinimai dažniausiai kyla iš simbolinio mėnulio vaizdinio, o ne iš atskiro pažodinio vertimo. Vardo reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo suvokiama per mitologijos, astronomijos ir literatūros simbolius.
