Scholastika pažodžiui siejama su mokytumu, išsilavinimu ir moksliniu pažinimu. Šis aiškinimas remiasi lotynų kalbos žodžiu „scholastica“, reiškiančiu mokytą arba su mokykla susijusią moterį. Lotyniškas žodis kilo iš graikiško būdvardžio „scholastikos“, reiškiančio mokslinį, išlavintą ar besimokantį.
Reikšmė pirmiausia nurodo išsilavinimą, intelektinį pasirengimą ir ryšį su mokymusi. Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje mokytumas buvo siejamas su dvasiniu ugdymu, raštija ir gebėjimu aiškinti religinius tekstus. Šventosios Scholastikos aplinkoje ši sąsaja įgijo vienuolinį bei dvasinį atspalvį.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiama platesnė reikšmė – „mokslininkė“, „mokinė“ arba „mokyklos moteris“. Šie variantai nėra skirtingos kilmės, o skirtingi to paties lotyniško žodžio vertimo pasirinkimai. Simboliniu lygmeniu Scholastika siejama su žinių kaupimu, disciplina ir pagarba mokslui. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmenybės apibūdinimai.
Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suprantama per mokyklos, vienuolyno ir intelektinės veiklos vaizdinius. Vėlesnėje vartosenoje Scholastika išlaikė išsilavinimo bei dvasinio mokymosi asociaciją. Pats vardas dažniau suvokiamas kaip mokytumo ir religinės kultūros ženklas.
