Saulina siejama su lietuvišku žodžiu „saulė“, kuris verčiamas kaip „sun“, arba lietuviškai – dangaus šviesulys. Pažodinėje interpretacijoje šis vardas gali būti suprantamas kaip saulės šviesa, saulėtumas arba spindesys.
Lietuvių kultūroje saulė dažnai simbolizuoja šviesą, gyvybę, šilumą ir gamtos gyvybingumą. Senajame baltų pasaulėvaizdyje saulė buvo svarbi dangaus būtybė, susijusi su dienos ritmu ir metų kaita. Šios sąsajos atspindi kultūrinę simboliką, o ne tikslų asmens apibūdinimą.
Latvių ir lietuvių tradicijose saulės įvaizdis dažnai siejamas su derlingumu, motiniška globa ir tvarkinga pasaulio eiga. Krikščioniškoje simbolikoje šviesa gali reikšti tiesą, viltį ir dvasinį prabudimą. Šios reikšmės priklauso nuo konkretaus laikotarpio bei tradicijos.
Saulina gali būti aiškinama ir platesne prasme, kaip saulėta, šviesi ar spindinti. Tokie aiškinimai yra simboliniai, nes vienos oficialiai patvirtintos interpretacijos nėra. Vardo reikšmė dažniausiai suvokiama per šviesos, šilumos ir gyvybingumo vaizdinius.
