Saulenė siejama su lietuvišku žodžiu „saulė“, reiškiančiu danguje matomą šviesulį ir jo skleidžiamą šviesą. Pažodžiui šis vardas gali būti suprantamas kaip su saule susijusi arba saulę primenanti būtybė. Lietuvių kalboje saulė reiškia ne tik dangaus kūną, bet ir šviesos, šilumos bei gyvybės šaltinį.
Vardo reikšmė turi aiškų simbolinį sluoksnį. Lietuvių tautosakoje saulė dažnai vaizduojama kaip gyvybę palaikanti, pasaulį apšviečianti jėga. Baltų tradicijose saulė buvo svarbi kalendorinių papročių, dainų ir mitinių vaizdinių dalis. Šie kultūriniai ryšiai paaiškina, kodėl vardas gali būti siejamas su šviesa, šiluma ir gamtos ciklais.
Kai kuriuose aiškinimuose Saulenė suprantama kaip mažybinė arba išplėstinė formos „Saulė“ atmaina. Kituose šaltiniuose pabrėžiamas ne mažybinis, o moterišką vardą kuriantis priesagos vaidmuo. Tai skirtingi kalbiniai aiškinimai, todėl jų nereikėtų laikyti atskiromis, tiksliai įrodytomis reikšmėmis. Saulenė išlaiko pagrindinį ryšį su saule ir jos vaizdiniu.
