Sarita sanskrito kalboje siejama su žodžiu saritā, kuris lietuviškai reiškia „upė“ arba „tekanti upė“. Ši reikšmė tiesiogiai nurodo judantį vandens telkinį, o ne asmens savybę ar elgesį.
Indijos kalbinėje ir kultūrinėje aplinkoje upė dažnai suvokiama kaip gyvybės, judėjimo ir nenutrūkstamos kaitos simbolis. Tokia interpretacija priklauso simbolinei tradicijai, todėl jos nereikėtų laikyti pažodine vardo reikšme. Upės svarbios hinduizmo apeigose, religinėje geografijoje ir kasdienėje Indijos kultūroje.
Sarita gali būti aiškinamas ir kaip moteriškas žodis, susijęs su tekančiu vandeniu. Kai kuriuose vardų šaltiniuose pateikiama alternatyvi sąsaja su vardu Sara, tačiau šis aiškinimas nėra toks vieningas. Sara hebrajų kalboje reiškia „princesė“ arba „didikė“, todėl ši versija priklauso kitai vardų tradicijai.
Skirtingais laikotarpiais upės įvaizdis buvo siejamas su derlingumu, apsivalymu, kelione ir gyvybės tęstinumu. Šios reikšmės yra kultūrinės interpretacijos, susiformavusios per religinius vaizdinius ir literatūrą.
