Sara reiškia „princesė“, „valdovė“ arba „kilminga moteris“. Šis aiškinimas siejamas su hebrajų žodžiu שָׂרָה (Sarah), lietuviškai verčiamu kaip „kunigaikštienė“ arba „valdovė“.
Pažodinė reikšmė pabrėžia aukštą padėtį, orumą ir autoritetą. Senajame Testamente Sara minima kaip Abraomo žmona ir Izaoko motina. Bibliniame pasakojime ji vadinama pirmine Izraelio tautos protėve.
Religinėje tradicijoje vardas siejamas su motinyste, pažadu ir ištikimybe. Šios sąsajos kyla iš biblinio pasakojimo, o ne iš mokslinių asmenybės tyrimų. Judaizme Sara gerbiama kaip viena iš protėvių moterų. Krikščioniškoje kultūroje jos istorija dažnai aiškinama tikėjimo ir Dievo pažado kontekste.
Arabų kalboje vartojama artima forma سارة (Sārah). Kai kuriose kultūrose reikšmė papildomai siejama su kilmingumu, pagarba ir išskirtine padėtimi. Tai simbolinės interpretacijos, todėl jos gali skirtis pagal tradiciją.
Rašytiniuose šaltiniuose reikšmė dažnai perteikiama vienu žodžiu, tačiau vertimai nevienodi. Vieni žodynai renkasi „princesę“, kiti nurodo „valdovę“ arba „kilmingą moterį“. Sara šias reikšmes išlaiko daugelyje kalbų ir religinių tradicijų.
