Sanita pažodžiui siejama su sveikata, sveikatingumu ir gera fizine būkle. Ši reikšmė kildinama iš lotyniško žodžio „sanitas“, lietuviškai reiškiančio sveikatą arba sveikatingumą.
Senovės romėnų mąstysenoje sveikata buvo suvokiama kaip kūno darna ir tinkama gyvenimo tvarka. Ji apėmė ne vien ligų nebuvimą, bet ir saikingą gyvenimo būdą. Vėlesnėje Europos kultūroje ši sąvoka įgijo platesnį turinį. Ji pradėta sieti su žmogaus gerove, gyvybingumu ir gyvenimo kokybe.
Sanita reikšmė simboliniu lygmeniu gali būti siejama su pusiausvyra, atsikūrimu ir rūpinimusi savimi. Tokios sąsajos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl nėra tiesioginis vardo apibrėžimas. Kai kuriuose šaltiniuose vardui priskiriama ir sveikos, darnios prigimties reikšmė. Šis aiškinimas remiasi tuo pačiu lotynišku žodžiu.
Skirtingais laikotarpiais sveikata buvo laikoma dieviška dovana, visuomenės gerovės pagrindu arba asmeniniu rūpesčiu. Dėl to vardo reikšmė gali turėti medicininį, moralinį ir simbolinį atspalvį. Pažodinė reikšmė išlieka susijusi su sveikata, o platesni aiškinimai priklauso nuo tradicijos.
