Sangirdas aiškinamas kaip lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su girdėjimo ir išgirdimo samprata. Jo reikšmė gali būti perteikiama žodžiais „tas, kuris girdi“ arba „išgirstantis žmogus“.
Pagrindinis semantinis pagrindas siejamas su lietuvišku žodžiu „girdėti“. Lietuvių kalboje šis veiksmažodis reiškia suvokti garsą klausa, išklausyti arba atkreipti dėmesį. Todėl vardas simboliškai gali reikšti gebėjimą išgirsti aplinką, žmogaus žodžius ar svarbią žinią.
Tiksli antrosios vardo dalies interpretacija nėra vienodai apibrėžta. Dėl to reikšmė dažniausiai aiškinama ne kaip pažodinis sakinys, bet kaip susijusi su girdėjimu, žinia ir atidumu. Tokia simbolika būdinga baltų vardų tradicijai, kurioje garsas ir žodis galėjo būti siejami su žinojimu, atminimu bei perduodama žinia.
Kultūrinėje interpretacijoje Sangirdas gali reikšti klausantį, žinią priimantį arba kitų balsą pastebintį asmenį. Ši simbolinė samprata nėra istorinis faktas apie konkretaus žmogaus savybes. Tai kalbinė ir kultūrinė vardo reikšmės interpretacija.
