Sandra dažniausiai aiškinama kaip trumpesnė Aleksandros forma. Jos pažodinė reikšmė siejama su žmogaus gynimo ir apsaugos idėja.
Šio aiškinimo pagrindas yra senovės graikų žodis alexein, reiškiantis „ginti“, „saugoti“ arba „atremti“. Kita junginio dalis siejama su graikišku žodžiu andros, lietuviškai reiškiančiu „žmogaus“ arba „vyro“. Todėl Sandra dažnai verčiama kaip „žmonių gynėja“ arba „žmogaus saugotoja“.
Senovės graikų tradicijoje gynėjo įvaizdis buvo susijęs su pareiga saugoti bendruomenę. Krikščioniškoje Europos kultūroje ši reikšmė vėliau įgavo moralinį atspalvį. Ji pradėta sieti su rūpesčiu artimaisiais ir atsakomybe už kitus.
Sandra kai kuriuose vardų aiškinimuose siejama su „saugotoja“. Šis variantas laikomas simboline interpretacija, o ne atskira pažodine reikšme. Kituose šaltiniuose pabrėžiamas ryšys su gynėjo vaidmeniu.
Skirtingais laikotarpiais Sandra suvokta kaip tarptautinė moteriška vardo forma. Jos reikšmė išliko susijusi su apsauga, parama ir žmogaus gynimu. Šie papildomi prasminiai atspalviai priklauso kultūriniam vartojimui, o ne vien žodyno vertimui.
