Samuelis pažodžiui siejamas su hebrajų kalbos junginiu „Šmu’el“, verčiamu kaip „Dievas išklausė“ arba „Dievas išgirdo“. Ši reikšmė nurodo į išklausytą maldą, atsakytą prašymą ir dievišką dėmesį žmogui.
Bibliniame kontekste reikšmė susijusi su pranašo Samuelio gimimo pasakojimu. Jo motina Hana meldėsi dėl vaiko, o vėliau gimęs sūnus buvo laikomas maldos atsako ženklu. Todėl vardas siejamas su dėkingumu, malda ir pažadu.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas aiškinimas „Dievo vardas“ arba „tas, kuris priklauso Dievui“. Šios interpretacijos priklauso nuo hebrajiško žodžio sandaros aiškinimo. Kalbotyroje dažniau pabrėžiama sąsaja su išklausymu ir girdėjimu.
Judėjų tradicijoje ši reikšmė primena Dievo atsaką į nuoširdų kreipimąsi. Krikščioniškoje kultūroje ji siejama su pranašystės, pašaukimo ir tikėjimo temomis. Simboliniai aiškinimai nėra tiesioginiai žmogaus savybių apibūdinimai.
Samuelis skirtingais laikotarpiais buvo suvokiamas kaip maldos atsako ir dvasinio ryšio ženklas. Samuelio reikšmė išlieka susijusi su išgirstu prašymu bei religiniu pasitikėjimu.
