Sabilė greičiausiai siejama su arabų kalbos žodžiu sabīl, reiškiančiu „kelią“, „taką“ arba „prieigą“. Pažodžiui ši reikšmė nusako kryptį, vedančią iš vienos vietos į kitą. Arabų kalboje sabīl gali reikšti ne tik fizinį kelią, bet ir pasirinktą būdą, priemonę ar gyvenimo kryptį.
Religiniame islamiškame kontekste žodis sabīl vartojamas junginiuose, susijusiuose su Dievo keliu. Toks vartojimas suteikia reikšmei moralinį ir dvasinį atspalvį. Vis dėlto konkrečiai Sabilės reikšmė nėra vienareikšmiškai patvirtinta lietuviškuose vardų šaltiniuose.
Simbolinėse interpretacijose kelias siejamas su pasirinkimu, judėjimu ir galimybe atrasti naują kryptį. Šios asociacijos priklauso kultūriniam aiškinimui, o ne moksliškai nustatytai vardo reikšmei. Kai kuriuose neoficialiuose aiškinimuose Sabilė gali būti siejama su vedimo arba kelionės įvaizdžiu.
Kita galima interpretacija atsiranda dėl panašumo į kitus vardus, pavyzdžiui, Sabiną arba Sibilę. Tokios sąsajos grindžiamos skambesiu, tačiau jų negalima laikyti įrodyta reikšmės kilme. Todėl tiksliausias atsargus aiškinimas yra „kelias“ arba „takas“, siejamas su arabų žodžiu sabīl.
