Rytenis dažniausiai aiškinamas kaip lietuviškas vardas, siejamas su žodžiu „rytas“. Lietuvių kalboje „rytas“ reiškia paros pradžią, laiką po nakties ir prieš dienos įsibėgėjimą. Todėl vardui priskiriama pažodinė sąsaja su rytmečiu arba ryto šviesa.
Ši reikšmė yra labiau semantinė interpretacija, o ne vienareikšmiškai patvirtintas senasis apibrėžimas. Žodis „rytas“ lietuvių kultūroje siejamas su pradžia, nubudimu ir nauju laiko tarpsniu. Tokios sąsajos kyla iš kasdienės kalbos bei simbolinės gamtos sampratos.
Skirtingose tradicijose rytas dažnai suvokiamas kaip atsinaujinimo ir vilties metas. Krikščioniškoje simbolikoje šviesa neretai siejama su tiesa, dvasiniu praregėjimu ir prisikėlimu. Baltų pasaulėvaizdyje aušra bei saulės šviesa buvo svarbūs gamtos ciklo ženklai. Šios kultūrinės paralelės neįrodo konkrečios vardo reikšmės, tačiau paaiškina jos simbolinį lauką.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ne tik su rytu, bet ir su rytmečio šviesos nešama pradžia. Toks aiškinimas remiasi lietuviško žodžio kamienu ir vardo sandara. Rytenis todėl gali būti suprantamas kaip vardas, primenantis aušrą, pradžią ir šviesėjimą.
