Rytautas yra lietuviškas dvikamienis vardas, siejamas su žodžiais „rytas“ ir „tauta“. Lietuvių kalboje „rytas“ reiškia paros pradžią, aušros laiką arba naujos dienos pradžią. Žodis „tauta“ reiškia žmonių bendruomenę, susijusią kalba, kultūra, istorija ir savimone. Todėl pažodinė vardo sandara gali būti perteikiama kaip „ryto tauta“ arba „auštanti tauta“.
Toks vertimas nėra vienintelis oficialiai nustatytas aiškinimas. Vardų reikšmės dažnai priklauso nuo pasirinktų kamienų interpretacijos ir jų tarpusavio ryšio. Kalbotyros požiūriu patikimiausia nurodyti abu lietuviškus dėmenis, o platesnės formuluotės laikytinos simbolinėmis.
Ryto įvaizdis daugelyje kultūrų siejamas su pradžia, šviesa, budimu ir atsinaujinimu. Tautos samprata lietuvių tradicijoje susijusi su bendruomene, kalbos išsaugojimu ir istoriniu tęstinumu. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginė žodyno reikšmė. Rytautas gali būti suprantamas kaip vardas, jungiantis aušros vaizdinį su tautinės bendrystės idėja. Jo reikšmė labiau grindžiama lietuviškų žodžių sandara, o ne religiniu pasakojimu ar konkrečiu istoriniu įvykiu.
