Rūtilė siejama su lietuvišku žodžiu „rūtelė“. Jis reiškia mažąją rūtos formą arba pačią rūtos žolelę. Žodis „rūta“ lietuvių kalboje žymi kvapnų, visžalį augalą. Mažybinė forma „rūtelė“ perteikia mažumo, švelnumo ir artumo atspalvį.
Pažodžiui šis vardas gali būti aiškinamas kaip „mažoji rūta“ arba „rūtelė“. Toks aiškinimas remiasi lietuvių kalbos žodžių daryba, o ne atskiru senoviniu asmenvardžiu. Rūtos augalas lietuvių tradicijoje dažnai siejamas su jaunyste, mergyste ir šeimos papročiais. Šios sąsajos priklauso kultūriniam simbolizmui, todėl jos nėra tiesioginis žodyno apibrėžimas.
Lietuvių tautosakoje rūta dažnai minima dainose, vestuvių papročiuose ir tautiniuose vaizdiniuose. Rūtų vainikėlis tapo merginos jaunystės bei pasirengimo santuokai simboliu. Kai kuriuose krikščioniškuose aiškinimuose rūta siejama su skaistumu ir kuklumu. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne vienintelė privaloma vardo reikšmė.
Rūtilė išlaiko pagrindinę rūtų augalo nuorodą, tačiau skamba švelnesne forma. Kai kuriuose vardynuose galimas artimas aiškinimas per Rūtos vardą. Todėl greta „rūtelės“ kartais nurodoma ir „rūta“ kaip trumpesnė semantinė forma.
