Rūtenis siejamas su lietuvišku žodžiu „rūta“, reiškiančiu kvapnų visžalį augalą. Botanikos kalboje rūta priklauso Ruta genčiai. Pažodinė reikšmė todėl aiškinama kaip „susijęs su rūta“ arba „rūtos augalas“.
Rūta lietuvių kultūroje turi aiškią simbolinę reikšmę. Ji siejama su jaunyste, mergautiniu gyvenimo tarpsniu ir šeimos tradicijomis. Rūtos šakelės dažnai minimos lietuvių dainose, tautosakoje ir vestuvių papročiuose. Šios sąsajos priklauso simbolinei kultūros interpretacijai, o ne tiesioginiam žodyno apibrėžimui.
Senovės Graikijoje rūta buvo vertinama kaip vaistinis ir ritualinis augalas. Romėnų pasaulyje ji siejosi su apsauga, sveikata ir apeiginėmis praktikomis. Viduramžių Europoje rūta dažnai auginta vienuolynų soduose. Krikščioniškoje simbolikoje ji kartais siejama su atgaila ir dvasiniu apsivalymu.
Kai kuriuose aiškinimuose Rūtenis suprantamas kaip augalinės kilmės lietuviškas vardas. Kituose šaltiniuose pabrėžiamas poetinis ryšys su rūtos simbolika. Vienos vienintelės visuotinai patvirtintos abstrakčios reikšmės vardui nepriskiriama.
