Rustis dažniausiai aiškinamas per lietuvišką žodį „rūstus“. Šis žodis reiškia griežtą, rimtą, santūrų arba nepalankiai nusiteikusį. Pažodinė reikšmė gali būti perteikiama kaip „rūstusis“ arba „griežtasis“.
Lietuvių kalboje žodis „rūstus“ apibūdina ne tik pyktį. Jis gali nusakyti orų, susikaupusį ir reiklaus būdo įspūdį. Todėl Rustis kartais interpretuojamas kaip rimtumo, tvirtumo ir vidinės drausmės simbolis.
Tokios simbolinės interpretacijos nėra žodyno apibrėžimas. Jos kyla iš emocinių žodžio asociacijų ir kultūrinio vartojimo. Krikščioniškoje tradicijoje rūstumas kartais siejamas su teisingu pasipiktinimu. Literatūroje jis dažnai žymi griežtą laikyseną, moralinį reiklumą arba nepalaužiamą sprendimą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas su santūrumu ir rimtimi. Kituose labiau pabrėžiamas griežtumas bei atkaklus nusistatymas. Vieningos papildomos reikšmės šaltiniuose nepateikiama, todėl pagrindiniu aiškinimu išlieka ryšys su žodžiu „rūstus“.
