Rūstenis siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „rūstus“, reiškiančiu griežtą, santūrų, nepalaužiamą arba rimto būdo. Pažodžiui ši reikšmė gali būti aiškinama kaip „rūstusis“ arba „griežtasis“. Tai nėra vienareikšmis žodyno vertimas, nes asmenvardžiai dažnai įgyja platesnį simbolinį turinį.
Lietuvių kalboje žodis „rūstus“ gali apibūdinti griežtą laikyseną, rimtą išraišką arba stiprų nepasitenkinimą. Todėl reikšmė gali būti siejama ne tik su griežtumu, bet ir su orumu, santūrumu bei vidine drausme. Tokios sąsajos yra kalbinės ir simbolinės, o ne mokslinis asmens apibūdinimas.
Skirtingose kultūrose griežtumas kartais laikomas teisingumo, atsakomybės arba autoriteto ženklu. Krikščioniškoje tradicijoje rūstumas gali reikšti teisingą pasipiktinimą blogiu, tačiau kartu pabrėžiama savitvarda. Lietuviškame kultūriniame kontekste ši reikšmė gali priminti rimtį, tvirtą laikyseną ir pagarbą taisyklėms.
Rūstenis neturi plačiai dokumentuotos kelių savarankiškų reikšmių sistemos. Galimas ir švelnesnis simbolinis aiškinimas, kai griežtumas suprantamas kaip ryžtas, atsparumas bei gebėjimas laikytis principų.
