Rudolfas pažodžiui siejamas su junginiu „garbės vilkas“ arba „šlovingas vilkas“. Ši reikšmė kyla iš dviejų senosios germanų kalbos žodinių dalių. Pirmoji reiškia šlovę, garbę arba reputaciją. Antroji nurodo vilką kaip laukinį gyvūną.
Vardo reikšmėje vilkas simbolizuoja ištvermę, savarankiškumą ir gebėjimą veikti sudėtingomis sąlygomis. Garbės elementas siejamas su pripažinimu, kilniu elgesiu ir visuomenėje pelnytu vardu. Šios simbolinės interpretacijos priklauso kultūros tradicijoms, todėl jos nėra žmogaus savybių įrodymas.
Germanų kultūroje vilkas buvo vertinamas kaip stiprus, atsargus ir nuožmus laukinės gamtos gyvūnas. Viduramžių heraldikoje panašūs gyvūnų simboliai galėjo reikšti drąsą, ištikimybę arba karingą ryžtą. Skandinavų pasakojimuose vilkas kartais vaizduojamas kaip pavojinga, chaotiška jėga.
Rudolfas gali būti aiškinamas ir kaip „šlovingas vilkas“. Šis variantas labiau pabrėžia pirmosios žodžio dalies ryšį su garbe. Skirtinguose laikotarpiuose reikšmė buvo suvokiama per kilmės, narsumo ir socialinio autoriteto simboliką. Šiuolaikiniame vartojime ji dažniausiai suprantama kaip poetiškas senovinio žodžių junginio aiškinimas.
