Rožė pažodžiui reiškia rožę – kvapnią, žydintį augalą, dažnai siejamą su grožiu. Originalus žodis yra lotynų kalbos rosa, į lietuvių kalbą verčiamas kaip rožė.
Rožė simbolinėje kalboje dažnai reiškia meilę, grožį ir jausmų gilumą. Raudona rožė daugelyje Europos tradicijų siejama su romantiška meile. Balta rožė dažnai simbolizuoja tyrumą, nekaltumą ir pagarbą.
Senovės graikų ir romėnų kultūroje rožės buvo siejamos su meilės deivėmis Afrodite ir Venera. Krikščioniškoje tradicijoje gėlė įgijo papildomų prasmių. Ji kartais simbolizuoja kankinystę, dvasinį grožį ir Švč. Mergelę Mariją.
Viduramžių Europoje rožė tapo heraldikos, poezijos ir religinio meno ženklu. Anglijoje ji buvo naudojama politiniuose simboliuose per Rožių karus. Rytų kultūrose rožė dažnai siejama su dvasine meile, išmintimi ir subtiliu grožiu.
Rožė gali reikšti ne tik romantišką jausmą, bet ir pagarbą, prisiminimą arba dėkingumą. Šios reikšmės priklauso nuo kultūros, spalvos ir konkretaus papročio. Vardo simbolika remiasi gėlės vaizdiniu, todėl skirtingi žmonės ją gali interpretuoti nevienodai.
